Helen Blinkevičienė valdo. Ačiū Klasikui.
Liūdesys
Tą vakarą tylų, rūžavą,
Kai mes gėrėm verandoj kakavą,
Tu nuo stalo staiga pakilai,
Pakilai, palikai ir į tolį
Nubridai dobilienų atolais,
O po kojom tau klykė žiogai.
Ir kaip paukščiai, sparnais sumosavę,
Metai plauks... Jau kiti gers kakavą,
Horizonte dundės traukys...
Tik nebus mano sielai ramybės -
Liūdesys iškerojo beribis
Tartum sodo krašte apynys.
