emigranto kalėdos

atsliūkina tyliai meškėnas prie laipų
prie kojų prigludęs kalena dantim
ir virpančiais pirštais kalėdinę naktį

šeriu jį rūkytom fazanų širdim

keptais aštuonkojais bare pavaišino
su bulvėm ir spirgais ispanai mane
aš sangrijos taurėj meškėną išvydus
slapčiukais čiuptuvą suspaudžiu delne

ir ieškau prie laiptų gauruoto dryžuoto
iš džiaugsmo suspurda nuliudus širdis
kalėdinę naktį prabils pūkuotasis
ir paslaptį rankoj dantim išrasys

 

(į "Atlaikyk!" dienos temą "Gyvūnų įvairovė". Naktiniam budėjime @ Naperville, Chicago, IL)

melancholijos

nubėgu nubėgu nubėgu nubėgu
kaip lašas per langą
kaip pėdos per sniegą

virš stogo lyg nulis
sau juokias mėnulis
nematantis nieko
nejaučiantis nieko
daiktų, atvirukų ir frazių krūvoj
kaltė
ilgesys
ir tyla