nubėgu nubėgu nubėgu nubėgu
kaip lašas per langą
kaip pėdos per sniegą
virš stogo lyg nulis
sau juokias mėnulis
nematantis nieko
nejaučiantis nieko
daiktų, atvirukų ir frazių krūvoj
kaltė
ilgesys
ir tyla
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
skip to main |
skip to sidebar
Pelkėse, už devynių jūrų, už devynių marių, po amžinu lietum, ant sidro statinės, prie klavos priaugusiais nagais smurkso Tantė ir tylai sau po kumpa nosim užkeikimus beigi eilėraščius savus ir svetimus burba.
Pages
Labels
- plunksnos perlai (17)
- atlaikyk (5)
- svetima. bet sava. (5)
- baisiai. nu baisiai faini. (2)
- briedai (2)
No comments:
Post a Comment