Latro daina

Keli metai jau praėjo, kai išsiskyrę mes gyvename abu
Man kaip sapnas ta nelaimė, pagalvojus, ima baimė ir nejauku
Sąžinė man nerami, daug klaidų sau primetu, nes pabudau
Laiko daug dabar turėjau, pagalvoti kaip pradėjau, ką padariau
Nesirūpinu vaiku, nei tuo darbu, nei pinigu,- tu man sakei
Alkoholį tik pumpuoju, kitas mergas suvedžioju,- man primetei
Dažnai iškėlęs savo ranką, stipriai duodavau per žandą,- kaip skaudu
Iškoliojau pasigėręs, pasirodžiau stiprus vyras, - kaip negražu...

Bet aš tave myliu, myliu dar karštai
Nenoriu suprasti, kodėl palikai

Naktimis tu taip verkei, atsiklaupusi prašei: "Pasitaisyk"
Ir kito kelio neradai, mane vieną palikai ... ką man daryt?
Pasimetęs aš buvau, žiauriai tave įžeidžiau : labai gailiuos
Noriu tave paprašyti, man duris neuždaryti : tavęs ilgiuos

Nes aš tave myliu, myliu taip karštai
Sugrįžtum mylėčiau tave amžinai

Atsiskleiskim naują lapą, ir pradėkime šį metą iš pradžios
Senas klaidas nedaryčiau, tave ir vaikus mylėčiau visados
Atsiprašydamas maldauju, "grįšk atgal, labai aš laukiu", ar per vėlu?
"Dabar esu aš kitas žmogus, pasitaisęs ir neblogas"- tau prisiekiu
"Jokios gėdos nedarysiu, į namus laiku sugrįšiu"- tikėk manim
Plaučiau indus, nerūkyčiau, visą butą sutvarkyčiau dėl tavęs

(Alfredas Šaltys "Keli metai jau praėjo")