Šaltas vanduo juodas vanduo

ROŽĖS IŠ AŠARŲ

Ką beapkaltinsi kur besurasi kaltuosius kaltieji minioj pasiklydo
neprisišauksi be abejo neprisišauksi o kas atsilieptų
rožės iš ašarų rožės iš purvo iš atlapo rožės
tuščio kambario aidas tik jo neįveikiamas grožis
mielos mergaitės jus neša ir neša šis karas
neša kažkur širdies dėžutes atidaromas
neša per apkasus jūsų plaikstomus plaukus
atsitiktiniai vagonai juodi ir nelaukiantys
atsitiktiniai susitikimai peronuose
tie nepastovūs labai nepastovūs likimo barometrai
radijas groja pro atvirą langą toks baisiai vokiškas radijas
siunčia iš miesto jums telegramas estradines
neša jums vėjas knygų sudegintų pelenus
kartais atrodo kad nieko pasauly nėra jau negalimo
šūviai per prietemas vejasi jus mes medžiojame raganas
koks nesibaigiantis koks nesibaigiantis vokiškas radijas
kartais visaip atsitinka visaip pasitaiko
mintys apsunko nuo karšto vidurnakčių tvaiko
rožės iš ašarų rožės iš purvo iš atlapo rožės
sustoja sekundė parimus ant šautuvo buožės
byra nuo kambario sienų apdegintas tinkas
tokio sunkaus neramumo ramybė pritvinkus
šaltas vanduo juodas vanduo
sunkiasi sunkias lėtai
sunkias lėtai
į mane
.. . .

Jonynas, Antanas A. Metai kaip strazdas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.